„Patyrimas yra intensyvių būsenų arba intensyvių pojūčių rinkinys, kuris išplečia tavo pasaulėvaizdį. Jis gali įvykti per vieną dieną, gali per tris, ar savaitę. Pavyzdžiui, esu organizavęs autentišką šokį su įvadu į savo būsenų valdymą „Artotekoje“. Užsiėmimas truko 3-4 valandas ir mano auditoriją sudarė apie 15 žmonių“, - apie tai, ką vadina išskirtinių patyrimų architektūra sako L. Matulis.
Jaunas verslininkas sako, kad kol kas ieškantys patyrimų žmonės jį susiranda per socialinius tinklus ar tinklaraščius, o verslo paslauga kol kas nekomercinė, t.y. nemokama.
„Mano tikslas nėra vien žmogui padėti patirti išskirtinį patyrimą, bet kartu parodyti, kaip viena ar kita technika veikia, kad išėjęs iš renginio jis arba ji galėtų kitiems tą techniką parodyti ir pamokyti jos - tai jau bus įrankis, su kuriuo žmogus galės kurti išskirtinius patyrimus kitiems“, - dėsto jis.
Vienu stipriausiu asmeniniu patyrimu L. Matulis vadina šokio judesio terapeuto Aleksandro Giršono seminarą.
„Aš pajaučiau, kokios skirtingos būsenos mums yra pasiekiamos per šokį, per judesį. Deja, penkių seminarų ciklo nebaigiau, nes ketvirto metu nusitraukiau kairės kojos meniską. Tai nereiškia, kad tenai žmonės eina nusitraukti meniskų, buvau pats kaltas, bet penktame nebedalyvavau“, - paaiškina jis.
L.Matulis mano, kad platus patyrimų spektras padeda suvoki procesus: kas, kaip ir kodėl veikia – o kai suvoki principus, juos gali pritaikyti ir kitose srityse.
Dirbo architektu
Paklaustas, ką veikė iki šiol L. Matulis pasakoja atvirai: studijavo Kauno technologijos universiteto Ekonomikos fakultete, jį metė, vėliau architekto išsilavinimą įgijo Vilniaus Gedimino technikos universitete ir dirbo pagal specialybę „Arches“ bendrovėje, po to įkūrė savo įmonę šioje srityje „QL Design“ - dabar ji uždaroma.
„Arches“ yra viena stipriausių savo srities bendrovių Lietuvoje, man labai pasisekė, kad galėjau ten trejus metus dirbti, tačiau suvokiau, kad kažko trūksta, todėl galiausiai mečiau darbą. Vis dar nežinojau, ko noriu, bet kažką veikti reikėjo, todėl automatinė reakcija buvo tokia – pradėjau kurti savo architektūros studiją ir vėl grįžau prie veiklos, nuo kurios bėgau“, - paaiškina jis.
Dabar savo verslą L. Matulis vadina viena skaudžiausių ir vertingiausių pamokų.
„Pradėjau gauti labai daug užsakymų, kai visi kiti galvojo, kad jų nėra ir atleidinėdavo darbuotojus. Ko aš nesugebėjau suvaldyti, tai projektų įgyvendinimo. Bendrovė per daug greitai išsipūtė – per pusmetį nuo 1 žmogaus iki 12. Vienu metu buvo 35 užsakymai, kai kurie pradėjo vėluoti, tada vėlavo ir pinigai, o kai vėluoja pinigai, architektai tampa nepatenkinti ir dirba blogiau - susikuria uždaras ratas. Galiausiai komanda sumažėjo ir likau dirbti su mažiau žmonių“, - prisimena jis.
Tačiau vėliau L. Matulis sako supratęs, kad mąsto neteisingomis kategorijomis - esą savęs reikia klausti, ne kuo gali būti, o kuo nori būti, jeigu viskas yra įmanoma.
„Mokykloje tavęs dvylika metų iš eilės klausia, ar tu nori būti vadybininku, ar programuotoju, ne kokio gyvenimo būdo tu nori, jeigu bet kas yra įmanoma, bet ar tu nori būti mokytoju ar gaisrininku - kai neri į vieną ar kitą specialybę, ji tampa tavo gyvenimo būdu, o turėtų būti atvirkščiai“, - aiškina jis ir priduria, jog dažnai specialybė pasirenkama pagal tai, kurios srities specialistai uždirba daugiausiai.
Todėl jaunas verslininkas pradėjo daugiau domėtis tuo, kas jam patinka, ir sako dabar jau matantis, kaip viena ar kita paslauga gali ateityje atnešti finansinės naudos.
„Pradėjau jungti žinias apie žmogaus psichologiją, suvokimo mechanizmus, kas lemia, kaip mes jaučiamės ir pradėjau matyti, kad patyrimai turi savo struktūrą – reiškia, juos galima suorganizuoti. Tai ir yra mano paslauga“, - sako jis.
L.Matulis mano, kad turintys platų patyrimų spektrą gali būti kūrybiškesni dėl savo patirties ir žinių ir primena Steve'ą Jobsą, kuris, jo manymu, taip pat ieškojo kuo įvairesnių patyrimų ir vėliau juos pritaikė savo kūrybiškumui.
„Dabar aš manau, kad viską, ką aš darau, siejasi su ilgalaikiais tikslais, - sako L. Matulis. - Gal man nepasiseks už metų, gal man nepasiseks už dviejų – keturių, man tai nerūpi. Aš žinau, kad galų gale pasieksiu, ko noriu.“
