Tokių akis draskančių merginų galima pamatyti visur – parduotuvėje, kavinėje, bet kurioje įstaigoje ir net prie automobilio vairo.

Kai diagnozė „sveikas“ sukelia isteriją

„Nėra nieko nuveikta, nieko pasiekta, nieko nėra realiai užsidirbta, tačiau tam tikros žmogaus pastangos visgi davė gerą rezultatą ir žmogus pajuto, kad materialine prasme stovi tvirtai ant žemės. Jau galima pasiimti kreditą butui, įsigyti automobilį, išvykti į kelionę. Ir jei šalia tokio pasitikėjimo savimi žmogus turi akcentuotos asmenybės bruožų, kitaip tariant, tam tikri charakterio bruožai išreikšti per stipriai arba per silpnai, būna ne koks vaizdelis. Beje, moteris finansinė padėtis paveikia daug dažniau nei vyrus. Ypač jaunas merginas, vyresnės moterys su šia problema paprastai susitvarko.

Tuo tarpu merginos tampa labai įžūlios, tiesmukiškos, nesilaikančios subordinacijos, net chamiškos. Jos tragiškai vairuoja, visur visus bara, moko, puola – tiek parduotuvėje, tiek bet kurioje įstaigoje. Taigi kelių veiksnių samplaika pagimdo savotiškus monstrus. Pastebiu, kad nuo nepriklausomybės pradžios tokių iškreiptų asmenybių labai padaugėjo.

Gal visos geros, darbščios merginos išvyko į užsienį arba kur nors tyliai sėdi ir neatsiduria dėmesio centre? Bent aš jų sutinku mažai, o tos, kurios pas mane ateina – tikrai ne dovanėlė. Kartais galvoju, kad jauni vyrai, kuriems laikas vesti, nelabai turi, iš ko rinktis“, - pasakojo Vilniaus universitetinės slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas.

Pas neurologą, dirbantį ir privačioje gydymo įstaigoje, šios merginos dažniausiai ateina išnaudoti sveikatos draudimo, kurį yra gavusios iš darbdavio. Paprastai jos nori atlikti kokius nors brangius tyrimus, tačiau kai po bendros apžiūros išgirsta esančios visiškai sveikos, todėl tyrimai yra nereikalingi, įtūžta ir ima draskyti akis. Esą gydytojas kalba visiškas nesąmones. Kaip bebūtų paradoksalu, diagnozė „sveika“ sukelia tikrą isterijos audrą.

Jokūbas Fišas
„Jos jaučiasi karalienės. Suprasčiau, jei taip elgtųsi bankų valdybos nariai ar stambių įmonių direktoriai. Prieš savo vadovus jos, žinoma, užsispaudusios. Bet ten, kur gali parodyti savo tikrą veidą, šios progos jos nepraleis. Pavyzdžiui, jei tokia moteris važiuoja siaura gatvele, kur vos prasilenkia du automobiliai, ji vairuos taip, kad tau teks trauktis į šalikelę“, - teigė J. Fišas.

Dar viena moterų kategorija, su kuria susiduria pašnekovas, - vadinamosios žvaigždės, kurios netgi įprastą apžiūros procedūrą gali paversti vieša savo intymaus gyvenimo paslaptimi.

„Viena tokia žvaigždė atėjo pas mane dėl neapibrėžtų nusiskundimų – silpnumas, prakaitavimas, kartais pakylanti temperatūra. Kadangi skundai nekonkretūs, paprašiau jos nusirengti – paklausiau, pastuksenau, paspaudinėjau tam tikrus taškus. Iš savo srities sutrikimų neradau, tačiau pasižiūrėjęs jos gerklę patariau būtinai apsilankyti pas loristą. Vėliau jai buvo atlikta gerklės operacija. Ji vėl pasijuto gerai, pradėjo rodytis viešumoje ir paskleidė tokį gandą: „Nuėjau pas J. Fišą su angina, o jis mane išrengė ir visą žiūrėjo“. Argi tai adekvatus elgesys?“ – klausė medikas.

Tuo tarpu vaikinus finansinė sėkmė, anot J. Fišo, paveikia rečiau nei merginas. Tai vadinamųjų „japių“ grupė. Paprastai „japiais“ vadinami jauni, didmiesčiuose gyvenantys profesionalai, kurie uždirba pakankamai, kad mokėtų įmokas už naują BMW, dėvėtų brangius dizainerių rūbus ar lankytųsi prabangiuose grožio salonuose.

„Šie vaikinai taip pat truputį keistoki, tačiau jie adekvatesni. Būna, atbėga jauni advokatai ar didelių įmonių bosai ir nori viską sužinoti labai greitai. Jie nemėgsta jokių pustonių – yra tik juoda arba balta. Tačiau medicinoje taip nebūna“, - sakė pašnekovas.

Baimės priešnuodis – šviesūs įspūdžiai

Nuolat psichologų linksniuojamo darboholizmo pavojai, anot J. Fišo, perdėti. „Manau, pirminė darboholizmo reikšmė susijusi su darbštumu. Tokių darboholikų buvo visais laikais – ir prieškario Lietuvoje, ir Lietuvos-Lenkijos Respublikoje, ir Poncijaus Piloto kanceliarijoje. Šie žmonės būtini. Jie – visuomenės varikliukas. Tačiau viskas priklauso nuo, kokia yra darboholiko motyvacija. Pavyzdžiui, kai reikėjo baigti mokslinį darbą, mes irgi sėdėdavome po 12-14 valandų. Taigi jei motyvacija teisinga, šviesi, žmogus nejaučia persidirbimo pasekmių. Nors organizmas dirba iš rezervų, šis mechanizmas veikia sėkmingai.

Tačiau jei motyvacija yra „kreiva“ – pavyzdžiui, darbas tik vardan kuo daugiau pinigų, nekreipiant dėmesio nei į šeimą, nei į dvasinius dalykus, žmogus persidirba ir fiziškai, ir psichiškai. Ir jei toks žmogus turi dar ir kitų bėdų – asmeninio charakterio sunkumų ar problemų šeimoje, šis derinys asmenybę labai deformuoja. Tuomet iš tiesų „stogas nuvažiuoja“, - teigė pašnekovas.

Anot jo, dabartinė krizės atmosfera, prie kurios dar prisidėjo ir gripo epidemija, prie dvasinės pusiausvyros visuomenės taip pat neprisideda. Kaip gripo epidemija vystytis toliau, tiksliai pasakyti negali niekas, tačiau visi ką nors sako – vieni gąsdina, kiti ramina.

„Teisybę, žinoma, reikia sakyti – kad žmonės saugotųsi. Kita vertus, tiesa savo ruožtu kelia baimę, o baimė slopina imunitetą. Todėl žmonėms patarčiau prisirinkti kuo daugiau gerų įspūdžių – paskaityti gerą knygą, pažiūrėti šviesų filmą, susiorganizuoti sau šventę. Šventės žmonėms labai reikalingos. Tai suprato dar graikai ir romėnai. Švenčių reikėjo, kad visuomenė normaliai funkcionuotų“, - įsitikinęs medikas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)