Atrodytų, XXI a. vienas iš svarbiausių ir „ištikimiausių“ žmonių palydovų yra stresas. Jis įsiskverbęs tiek giliai, kad įtampos pilni jau maži vaikai.

Suaugusieji kratosi jo draugijos įvairiai, bet dažniausiai – „įprastu“ būdu: vyno ar stipresnio gėrimo taurė kas vakarą, gerokai daugiau, iki užsimiršimo – penktadienį ir/ar šeštadienį, neva pirmadienį būnu kaip naujai gimęs. Tačiau tai trumpalaikis poveikis, neretai po to tik dar labiau apsunkinantis.

Bandžiau ir aš taip. Nepadeda. Tik dar niūresnių minčių atsiranda, tik dar labiau dirgsti, o naudos – nėra. Viskas išsisprendė, kai supratau – reikia susidraugauti su savimi, o ne bėgti. Čia kaip su spuogu ant nosies – gali užtepti kokio tepaliuko ar reklamuojamo kremo, greičiausiai jis dings. Nors po kiek laiko ir vėl atsiras. Bet kai išsiaiškinsi, kodėl jis vis išdygsta, galėsi imtis priemonių ir atsikratyti jo ilgam.

Taigi viskas paprasta. Kai myli save, dar labiau myli aplinkinius. Kai su jais elgiesi pagarbiai, ir jiems net nekyla noras kitaip su tavimi bendrauti. Labai svarbu apčiuopti esminius dalykus, nesusipainioti smulkmenose. Nelaikyti pykčio savyje. Ir kalbėtis su kitais – juk mes ne aiškiaregiai. Kai supranti, jog ne tau suteikta teisė kitą teisti, kai atsikratai pavydo ir nelinki niekam blogo – stresas net nebesistengia užsukti į svečius. Jis žino – pas mane nelaukiamas.

Ir dar – labai svarbu bent kartą per savaitę, nors pusdienį, skirti laiko sau. Nesvarbu, kokia forma, bet esmė - pabūti ir susitarti su savimi.

Mano tokia diena – sekmadienis. Draugai jau žino ir nebesistengia paskutinės savaitės dienos popietę užsukti į svečius. TV išjungiamas. Internetas ir radijas taip pat pamirštami. Jei skamba telefonas – tegul skamba.

Pirmiausia palepinu kūną – kaukėmis pamaloninu plaukus ir atgaivinu veidą. Nušveičiu visą odą ir patepu kvapniais kremais. Tada užsiplikau arbatos. Įsijungiu mėgstamą muziką. Jei netingiu, padarau kelis jogos ar tempimo pratimus. Apžvelgiu buvusią savaitę. Ne visada viskas gerai, bet stengiuosi savęs nebarti. Tik susitariu, kad kitą kartą pasielgsiu kitaip.

Kartais kuriu dialogus su skirtingomis pabaigomis būsiantiems įvykiams. Išsirenku geriausią, mano manymu. Kartais pasvarstau, kodėl tas ar kitas žmogus "išsiliejo ant manęs", ir pasidžiaugiu, kad neatsakiau tuo pačiu. Paskutinis štrichas - meditacija „Vidinė šypsena“. Iškuopiau ir išorę, ir vidų - kitai savaitei jau pasiruoštaJ


Su pagarba
Ilona V.

-------------------------------------------------------------------------

Sveiki,

Aš turbūt esu tas žmogus, kuris negadina sau nervų kasdieniniais dalykais, aišku, jei problemos rimtos – visko būna. Kaip aš sakau, jei žmonės nervinasi, matomai neturi rimtų problemų. Manau, iš dalies tokia jau žmogaus prigimtis, kad reikia dėl kažko nuolat jaudintis ir nervintis. Ir viskas priklauso nuo požiūrio. Požiūrio į gyvenimą, į žmones, į santykius, o visų pirmą į patį save.

Taigi mano būdai, galbūt tokios savotiškos gyvenimo taisyklės, išvengiant stresų ir einant su šypsena gatve (kiti žmonės keistai žiūri, bet manau, pavydi.

1. Mylėti save, jei žmogus save mylės, prisižiūrės, rūpinsis sveikata ir kasdien gerai jausis, tai yra pirmas rodiklis, kad jis bus atsparesnis stresui. Čia įeina ir judėjimas ir sveikas maistas.

2. Jei jau moki mylėti save, tai mokėsi mylėti ir artimus; bet ta meilė turi būti iš širdies. Kaip sako žymūs žmonės: "Meilė yra kaip dovana, laisva, svajinga ir be jokių išankstinių nusistatymų, lūkesčių”, juk meilė yra ne tam, kad Tave mylėtų, bet kad Tu Mylėtum. Jaučiant šį jausmą, ir rodant dėmesį šeimai, draugams, nebus laiko stresuoti. Ir tokia yra maža paslaptis, jei mylėsi nuoširdžiai, ir tave žmonės mylės.

3. Vengti ribotumo ir ambicijų, ego. Bet kokioje situacijoje yra išeitis, yra kitos durys, jei ne durys, tai langas, arba gali būti ir kaminas. Vis tiek viskas susitvarko, kokie momentai bebūtų. Tai kam gadinti savo sveikatą dėl smulkmenų, jei po to jausies blogai? O vis tiek viskas susitvarko, šiaip ar taip. Reikia į viską žiūrėti plačiau. Lietuviai gan ribota tauta, todėl manau, ir stresuoja nereikalingai per daug.

4. Vengti apkalbų ir pavydo. T.y. nei pačiam apkalbinėti, o tada ir mažesnė tikimybė, kad pats būsi apkalbos objektu. O ir pavydėti nėra ko, reikia džiaugtis viskuo, ką turime, pradedant gyvenimu, o juk tai tikra magija...

5. Nežiūrėti televizoriaus (nebent kažkokią vieną labai mėgstamą laidą ar filmą), nes ji apatiškai veikia žmogų ir siurbia jo energiją. Ir neskaityti per daug pop kultūros spaudos. Niekaip nesuprantu, kodėl lietuviams taip įdomu, kaip kiti gyvena? O tikrų, gerų straipsnių su žiburiu reikia ieškoti, tai geriau paskaityti knygą, praplečia pasaulėžiūrą ir netgi galima atrasti kitą naują gyvenimo matymo kampą.

6. Užsiimti veikla, kuri patinka, arba susirasti tokią. O kaip? Nežinau, aš turbūt tiesiog sėkmės atvejis, nes man viskas įdomu, norisi viską išbandyti, patirti, pajusti, nuo mezgimo, siuvimo, iki skraidymo ir čiuožinėjimo (judant ne tik į priekį).

7. Būti atviram pasauliui. Priimti, ką Tau duoda ir nepamiršti padėkoti. Ir keliauti, keliauti, keliauti! Nebūtina turėti daug pinigų, kelione aš vadinu ir išvažiavimus su šeima su dviračiais į žygį. Arba traukiniais su draugais. O turint santaupų, išvažiuoti, pažiūrėti kaip kitos kultūros gyvena, kuo džiaugiasi, ką valgo. Geriausi vaistai nervų sistemai. Bet nepamiršti būti atviram, t.y. priimti kitus tokius, kokie jie yra.

8. Neprisigalvoti. Kam prisigalvoti, jei dažniausiai tai būna ne tiesa, o juk galima paklausti, vyro, šefo, mamos, ir viskas bus aišku. Nebent Jus skaitote mintis?

Galėčiau dar daug tų punktų prirašyti, kaip ir kviesti kartais svečius, bei pačiam svečiuotis; daryti netradicinius dalykus; gal savanoriauti tam tikrose organizacijose, pvz. vaikų globos namuose ir gyvenimas iš karto taps šviesesniu.

Galiausiai, nepamiršti šypsotis! Kartais ir geras anekdotas padeda.

Skrenda varna iš gegutės gimtadienio:
- Kukū!!! Kukū!!! Tfiu... kar!!! kar!!!

Su šypsena,
Betute

------------------------------------------------------------------------

Mano pasiūlymas tai tikrai nebėgti nuo streso.

Bent jau man labiausiai padeda ši mintis „Nieko nėra neišsprendžiamo“. Atsidūrusi stresą sukeliančioje situacijoje visuomet prisimenu šiuos žodžius, patikėkit manimi, visada viskas išsisprendžia, tik viskam reikia laiko, paskui net pasijuoksite iš situacijos.

Antras būdas nugalėti stresą, tai yra sugebėti į situaciją žvilgterėti iš šalies. Tik žvilgteli ir supranti, kad nėra čia ko stresuoti, tereikia spręsti problemą.

Na, o trečias jau lengviausias patarimas - tris kartus giliai įkvėpti ir iškvėpti, turėtų bent akimirkai pagelbėti.

Sėkmės
Jolita

-------------------------------------------------------------------------

Kadangi dirbu vadybinį darbą su klientais ir dažnai dėl įvairių situacijų būna nepatenkintų ir reikia pasiaiškinti, taip pat dažnai reikia užsiimti naujų klientų paieška, t.y. bendrauti su vis naujais žmonėmis, kurių anksčiau nė nepažinojai, tad nenuostabu, kad kiekvieną dieną savo darbe patiriu stresą. Kartais didesnį, kartais mažesnį ir aš stengiuosi kovoti su stresu štai tokiu būdu:

Man padeda ausinė. Taip, ausinė. Savo darbe nenoriu atrodyti kvailai, tad mp3 grotuvas guli kišenėje, o laiduką slepia marškiniai. Tokiu būdu, matosi tik ausyje esanti ausinė. Taip užsimaskavęs aš neatrodau kvailai, galbūt net sakyčiau - moderniai. Dažnai dabar visi nepaleidžiame telefonų iš rankų, todėl daugelis galvoja, jog vaikštau su laisvų rankų įranga. Grotuve mano mėgstama muzika, kuri groja gana tyliai. Groja taip, jog aš girdėčiau puikiai ne tik muziką, bet ir mane supančią aplinką.

Kadangi visąlaik, kur bebūčiau, klausausi savo mėgstamos muzikos, susidūrus su stresine situacija muzika išties ramina. Kada išties susikaupia neigiamų emocijų arba žinau, jog rytoj bus svarbus susitikimas, iš vakaro įsirašau jūros ošimo garsų ir panašių ramybe dvelkiančių dalykų. Žinokit, padeda. Siūlyčiau pabandyti ir jums.

Sėkmės!
Donatas

--------------------------------------------------------------------------

Laba diena, štai pateikiu savo būdus, kaip aš įveikiu stresą (naudoju ne vieną būdą ,pasirenku tuo momentu man priimtiniausią būdą).

1.Nusiraminti padeda geras miegas ir savo jausmų išsakymas kitam žmogui. Tuomet pastebiu ir šviesiąją savo gyvenimo pusę. Jei neturiu su kuo pasikalbėti, rašau dienoraštį.

2.Padeda juokas. Kai į nemalonią situaciją pasižiūriu su šypsena.

3.Atpalaiduoja muzika. Pavyzdžiui, aš mėgstu atsigulti, užsidėti ausines ir klausytis meditacinės muzikos. Gal kažką atpalaiduoja ir kitokio pobūdžio muzika.

4.Padeda priminimas sau, kad nervinimasis kenkia išvaizdai bei sveikatai.

5.Sportas taip pat man labai naudingas, nes tuomet susikoncentruoju tik į jį ir taip iššvaistau neigiamas emocijas.

6.Jei nerimo vis vien nepavyksta nuvyti šalin, tai surandu priežastį, dėl ko jaudinuosi, ir nusprendžiu, ką galima būtų pakeisti.

7.Streso išvengti padeda bet kokia mėgstama veikla. Užsiimu tuo, kas teikia malonumą.

8.Nukreipiu mintis į malonias smulkmenas. Arba tiesiog svajoju. Tai padeda išstumti neigiamas mintis.

9.Priimu gyvenimą tokį, koks jis yra. Susitaikau su tuo, kas neišvengiama.

10.Patyrus nesėkmių, nekaltinu nei aplinkybių, nei savęs. Pasimokau iš jų, gaunu naudos ir patirties.

11.Išmetu iš galvos man kenkiančias mintis. Negalvoju "o, jeigu būčiau kitokia", "o jeigu turėčiau daugiau pinigų" tai viskas būtų gerai.

12.Kiekvieną rytą nusišypsau sau prieš veidrodį ir pasisveikinu su savimi. Tai padeda visą dieną išlikti ramiai. Iš pradžių sekėsi nekaip, nes tai darydavau per prievartą, bet ilgainiui tai tapo įpročiu. Įpročiu išlikti ramiai. Pajutau, kad pradėjau geriau jaustis.

13.Jei neramu, nueinu po dušu, gražiai apsirengiu. Iškart pasijuntu geriau.

14.Pagalvoju, kad jei pamatytų mane susinervinusią mano priešai, jie tikrai džiaugtųsi. Neleidžiu jiems tokios prabangos.

15.Dar neseniai pradėjau ugdyti savo savigarbą. Neleidžiu, kad kas nors man sugadintų nuotaiką.

16.Pasakau kam nors komplimentą, padėkoju. Ir pačiai pasidaro gera.

17.Kažkurioje knygoje buvau radus labai prasmingą ir man patikusią mintį: "Liūdėjau, kad batų neturiu, kol vieną dieną sutikau žmogų, kuris neturi kojų". Tad pamaniau, kad visai neverta švaistyti savo gyvenimo, rūpinantis dėl smulkmenų". Visada sau primenu šią mintį, kai susinervinu ar imu jaudintis dėl kokio dalyko.

18. Atsisakau su draugais daryti tai, kas man nepatinka. Nors anksčiau sutikdavau, nes būdavo nepatogu atsisakyti. Užtat labai blogai jausdavausi užsiimdama man nemielu užsiėmimu. Dabar esu patenkinta ir niekados nebijau pasakyti "ne".

19.Padeda dar įsitikinimas, kad kas bloga, amžinai netruks, juk tai turi praeiti.

20.Suteikiu sau pramogą: pasigaminu ką nors skanaus.

21.Jei kas nors sukritikuoja, tik nusišypsau ir pagalvoju: "smagu, atkreipiau kažkieno dėmesį". Kartais kritikoje įžvelgiu naudingų dalykų ar net patarimų.

22.O jei neteisingai sukritikuoja, stengiuosi juoktis, nes tada susinervina kitas žmogus, o pačiam darosi linksma.

23.Gyvenu šiandiena. Elgiuosi taip, lyg tai būtų paskutinė mano diena.

24.Galvoju, kokios naudos gaunu iš streso. Galiausiai suvokiu, kad jokios. Tad suprantu, kad neverta nervintis.

25.Paprašau, kad kas nors man atliktų masažą.

26. Užsirašau viską, kas man sukėlė stresą ir tą lapelį sudeginu. Taip atsisveikinu su blogu jausmu.

Kiekvieną būdą esu išbandžiusi ir naudoju juos jau keletą metų. Vienu metu naudoju kelis būdus. Jei iki šiol naudoju šiuos būdus, vadinasi jie man tikrai padeda. Tikiuosi ir toliau jie man padės.

Živilė

--------------------------------------------------------------------------

„Žaidžiam atostogas“

Skaitytojos Agnės žaidimas stresui nuimti "Jūra ir kalnai"

Noriu pasidalinti asmeniniu pavyzdžiu, kaip man pavyko susidoroti su viduje gyvenusiu “žaliuoju žmogeliuku”. Šis nenaudėlis pasirodydavo gana dažnai: vairuojant piko metu, mokantis, dirbant, keliantis ryte ar net mylint. Kai pykčio, nerimo ir blogų emocijų tapo per daug, o „žaliojo žmogeliuko pasirodymai“ liūdindavo ne tik mane ir artimuosius – gimė mintis! Žaliąjį išleisti atostogauti.

Pagalvojau, jeigu jis – dalis manęs, vadinasi jam turėtų patikti mano svajonių atostogos. Vieną vakarą prieš užmigdama ilgai dvejojau... Norėčiau į kalnus ar prie jūros?

Neapsisprendusi, tačiau su labai gerais prisiminimais iš buvusių kelionių užmigau, ir ne šiaip, o tada kai artėjant vidurnakčiui kaimynai vis dar gręžė rūsyje. Jeigu ne svajonių atostogų atranka mažajam nenaudėliui, būčiau su pižama nušuoliavusi ir nervingai šaukdama, kaip pasiutlige sergantis šuo, išbarusi juos drumsčiant ramybę.

Jau ryte man atėjo labai aiškus sprendimas – nereikia rinktis kažkurių vienų atostogų: galima bet kur ir bet kada išsiųsti jį kur tik širdis geidžia. Eidama po darbo, atsitiktinai užsukau į akmenėlių parduotuvę ir nusipirkau rožinio kvarco gabalėlį, kurio viršūnė buvo balta ir atrodė kaip sniegynai. Elementaru: akmenėlis, įdėtas į drobinį maišelį, telpa delne ir kainuoja vos kelis litus.

Kai tik žaliasis žmogeliukas norėdavo dėmesio – su geriausiais linkėjimais išsiųsdavau jį į kalnus. Tai būdavo autobuse, vairuojant, per egzaminą, pas stomatologą, nuobodų susitikimą, eilėje prie kasos... Užsimerki arba tiesiog mintimis persikeli į tolimiausias vietas, bandai prisiminti, koks ten oras, vaizdai, garsai, pojūčiai. Kvėpuoji, girdi ir matai ne tai, ko nenori matyt, o tai kas sukelia šypseną. Man patiko šis žaidimas ir atostogos. Pamažu tai tapo mano, o nebe „žaliojo draugo“ atostogos.

Jūra. Nepamiršau ir jos. Vieną dieną važiuodama iš gastrolių primygtinai užsigeidžiau bent trumpam prie jūros. Turėjau aiškų tikslą – parsivežti namo ką nors, kas primintų pajūrį. Buvo bent keletas laimikių, tačiau pagrindiniu tapo vandens nugludinta medžio nuolauža, kuri dabar įsmeigta pieštukinėje.

Nesvarbu, kas tai bebūtų, smagus žaidimas, ar savęs apgaudinėjimas – man patinka, kad „žaliasis“ dingo. Greičiausiai jam patiko kalnai ir gaivus jų oras (: Kiekvienas iš mūsų gali susikurti savo svajonių atostogų žaidimo taisykles ir jomis mėgautis vietoj ašarų, pykčių, barnio ir streso.

Dažnai įsimetu į rankinę ar kišenę savo kalnus ir galiu jais mėgautis bet kur. O jūra gyvena ant rašomojo stalo. Būna, kad pasiilgstu jos ir važiuoju namo su (: mindama dviračio pedalus. Juk važiuoju į ne bet kokius namus, o tuos kuriuose galima atostogauti prie jūros ar kalnuose.

Agnė

-------------------------------------------------------------------------

Stresuojate? PUIKU. Stresas – natūrali sveiko žmogaus reakcija į aplinkos reiškinius. Kaip temperatūra. Pakilusi kūno temperatūra- natūrali žmogaus organizmo gynybinė reakcija į peršalimą ar kokį uždegimą, kai organizmas sako: "Tu kažką darai ne taip, bet aš tavo kūną išgydysiu, pakelsiu temperatūrą, sunaikinsiu tas tau netinkamas gripo bakterijas, uždegimą išgydysiu, bet tu daugiau durnai nedaryk, nepatempsiu". Taip ir su stresu. Tik jeigu pastoviai strese, ar pastoviai sloga ar kosėjimas ar temperatūra tai jau reikia pagalvoti kokios srities daktarą pasirinkti. Psichiatrija sako dabar labai stipri.

Gyvenimas pastoviame strese man - tai įsivarymas save į kampą su kitų žmonių, aplinkybių pagalba, arba savarankiškai. Matau, kad daugiausia žmonės įsivaro į stresą savarankiškai, be niekieno pagalbos. Dažnai matau egzempliorių, kurie iš streso beveik ir neišeina. Stresas – cigaretė, stresas – alus, stresas – žolė, stresas – „Malūnininkų“, stresas - … palaima, geresniame gyvenime. Jiems „gyvenimas pastoviai sušiktas“, am-ži-nai.

Aš nuo jaunystės įpratau po kiekvieno nepasisekusio savo poelgio, ar nesėkmingai susiklosčius situacijai viską aprašyti ant popieriaus. Taip elgiantis dalinai „praeina nervas“, praeina įtampa. Lapelius neišmesdavau, bet ir labai nesaugodavau. Po kiek laiko perskaitydavau.

Labai juokinga, kad dėl tokių niekų sukeldavau pats sau stresą. Pavyzdžiui: Neišlaikysiu egzamino, neįstosiu į universitetą. Atsakymas sau: Na, tai kas, yra dar keletas krypčių kaip gyventi. Atleis iš darbo. Oi, kaip baisu. O atsakymas sau: Europos Sąjungoje atsiras užsiėmimas vienam žmogui, maždaug tokiam kaip aš…,Taigi pirmas žingsnis – rašyti būtinai dienoraštį ir jį paskaitinėti, pagalvoti, paanalizuoti, mąstyti.

Pradėjus mąstyti laikui bėgant galima pastebėti, kad patekimas į stresą – mūsų asmeninis nesugebėjimas susiformuoti realių alternatyvų visoms gyvenimo situacijoms. Jeigu bus taip, tai tada galima elgtis taip taip ir taip, jeigu bus kitaip tada elgsiuosi taip šitaip va ir va kaip. Taigi taisyklė antra - visad gyvenime turėti 2-3 alternatyvas visiems gyvenimo atvejams.

Pirmame etape, pajutus stresą rekomenduočiau giliai įkvėpti, ir giliai iškvėpti. Pakartoti keletą kartų ir pabandyti surasti laiko ir galimybių (čia kartais gal kai kam ir sunkiau seksis pradžioje) padaryti pertrauką fiziniams pratimams arba bent laikinai pakeisti veiklos sritį (dirbate prie kompiuterio – nuneškite ką nors sunkaus į kitą kabinetą; o jeigu dirbate ką nors sunkaus? Stresas, prisėskite paskaityti kokią darbo instrukciją, ar gal išsipasakokite draugei, bet geram žmogui ir tik vienam, kiti neturėtų girdėti nes susidarys vaizdą apie jus kaip apie „nesamonytę pezalionytę“, ir vėl pilančią išmatas iš savo galvos visiems po kojomis. Smirda kitiems.

Jeigu Jūs pastebėjote, kad esate linkęs į pastovų stresą, Jums galėtų būti naudinga daugeliu požiūrių kitaip pažvelgti į tai, kas vyksta ir kai ko gal ir pasimokyti:

1. Išmokite šokti lietuje. Labai tinka mokytis pagal tą žinomą melodiją. Gyvenimas nebus tik saulėtas, linksmas ir šviesus, bus ir blogesnių dienų, sezonų. Reikia nusiteikti ir mokėti šokti ir gyventi visokiose sąlygose. Žiemą tiesiog reikia tinkamai apsirengti.

2. Niekada nedarykite daugiau vieno darbo vienu metu;

3. Neperkraukite savo darbo grafiko. Planuokite ti tai ką galite padaryt. Tiktai.

4. Vairuojate automobilį. Važiuokite tik mažesniu negu leistinu greičiu. Mažesniu.

5. Išvažiuokite truputį anksčiau negu reikia.

6. Kasdien skirkite laiko pasivaikščiojimams, o dar geriau fiziniam darbui ar sportui.

7. Kasdien skirkite laiko šeimai draugams, hobiui.

8. Jokių papildomų darbų vardan karjeros. Jeigu labai reikia, ar tikrai taip jau reikia? O kam?

9. Atsargiai rinkitės klientus, partnerius, bendradarbius.

10. Visur, kur bevyktumėte, išmokite pastebėti grožį: gėlės, pastatas, automobilis, merginos.

11. Jeigu kas nors ką nors daro per lėtai, negu kad Jums atrodo reikėtų – nesikiškite.

12. Darbe kas valandą 5-10 min pertraukos privalomos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;

13. Kasdien suraskite bent vieną žmogų, kuriam galėtumėte pasakyti bent vieną komplimentą;

14. Nueikite į artimiausius vaikų namus pabūkite ten su tais vaikais 3-4 valandas. Jūsų problemos pasirodys juokingos.

15. Kai sekantį kartą žaisite su vaikais - pralaimėkite. Gyvenimas - procesas. Neaukokite savo jėgų pakeisti situaciją, pakeiskite savo požiūrį į procesą.

Sako, o kai kas ir rašo, kad iš molio, iš to paties molio Viešpats Adomą ir Ievą nulipdė. Taupiai Kūrėjas naudojo žaliavas, tai molio dar šiek tiek ir liko. Paprašęs Adomas Dievo: „Viešpatie, nulipdyk mums laimę.“ Atsakymas buvo – nusilipdykite patys – ir atidavęs tą molį abiems. Taigi reiktų suprasti: savo laimę kiekviena pora gali nusilipdyti pati. Taigi kurkite savo taisykles sau ir būkite laimingi.

Darijus

--------------------------------------------------------------------------

Kaip žinia, stresai būna dideli ir maži.
Mažą stresą įveikti man labai padeda įžymioji frazė: “Dabar apie tai negalvosiu, pagalvosiu apie tai rytoj“.

Bet jei stresas rimtesnis, iš aplinkinių pagalbos prašau knygų pavidale. Jūs negalite patikėti kiek daug įvairios, kartais net keistos literatūros atneša ir elektroniniu paštu atsiunčia bičiuliai. Toje gausoje - daug auksinių minčių. Jas atspausdinu ant spalvoto popieriaus lapų ir kabinu matomoj vietoj. Kiekvienai citatai atskiras lapas. Populiariausia kabykla - šaldytuvas. Kartą buvau nukabinėjusi visą kambarį. Lapų tai padaugėja, tai sumažėja... taip ir triūsiu kol palengvėja.

Beje, gydo net pats procesas. Labai smagu atrasti ne tik knygas ar mintis, gydo net spalvotų lapų, lapelių, atvirukų ar kitokio formato popieriukų paieška arba kūryba.

O jei dar randu laiko nulėkti pas masažistę - tai... Kaip ten bebūtų, laikas ir prasminga veikla išgydo bet kokį stresą.

Ilona

----------------------------------------------------------------------
Vienas iš būdų kaip nugalėti stresą galėtų būti:

1. Aromatų terapijos masažas, kuriam naudojami augalinis ir eterinis aliejus, efektyviau atpalaiduoja įtemptus raumenis ar juos tonizuoja, šalina nemigą, švelnina stresą, suteikia dvasinių ir fizinių jėgų, gerina daugelio organizmo sistemų funkcionavimą. Tai efektyvi atsipalaidavimo priemonė. Eteriniai aliejai įsigeria į kūną per odą, taip pat įkvepiami masažo metu.

O jeigu neturi pinigų, tai galima ir pačiam susikurti tokią aplinką namuose:

2. Prisileisti vonią, nusipirkti patinkančio kvapo eterinį aliejų, užsidegti žvakę arba smilkalus - kas labiau patinka. Pasiklausyti ramios muzikos. Po atpalaiduojančios vonios išgerti puodelį patinkančios arbatos.

Siūlyčiau pabandyti.

Gražina Braknienė,

------------------------------------------------------------------------

1. Renkuosi gamtą.

2. Bendrauju su vaikais.

3. Renkuosi aktyvų poilsį - baseinas, dviratis, tenisas.

4. Garsiai klausau savo mėgstamą muziką.

Irena Papievienė

-----------------------------------------------------------------------

Geriausias būdas - darbus stengtis planuotis iš anksto, tai yra, susirašyti darbų sąrašą, kuriuos norėtume atlikti per darbo dieną. Nenusiminti ir neteisti savęs, jei neįvykdysite visko ką buvote suplanavę. Nepamiršti laiko sau, tai labai svarbu. Poilsis suteikia jėgų naujai dienai ir darbams. Būtinai išsimiegokite. Dažniau juokitės. Rūpintis siela, dvasiniu gyvenimu. Daug būkite gamtoje, miške. Negyventi su tuo, kas nemielas širdžiai. Laikytis atokiau nuo neigiamų žmonių. Sunkumus priimti kaip iššūkius. Kasdien rodyti, kad MYLI...

Jolita

-------------------------------------------------------------------------

Stresas - nemalonus palydovas, ypač tada, kai ne tik problemos guli ant širdies, bet dar ir atvaizdas veidrodyje tampa sunkiai atpažįstamas. Dėl to renkuosi labai paprastą ir visiems prieinamą būdą, kaip ne tik atsikratyti įtampos, bet ir kūną pamaloninti. Man nieko nėra geriau nei bėgiojimas. Maloniausia ankstyvą rytą, tuomet visa diena būna kur kas nuotaikingesnė, nesinori daug valgyti, jaučiuosi lengva ir patenkinta.

Jei kažkas labai kamuoja, bėgu taip smarkiai, kad, atrodo, problemos nespės su manimi, o jei tik noriu geriau pasijusti, lengvai ramiai pabėgioju pusvalandį. Jei turiu laiko, dar malonu pagulėti vonioje su kvapiaisiais aliejais, ramia muzika, o po to dar atgaivinti veidą ledukais (geriausia, jei jie iš žaliosios arbatos).

Nuo streso padeda ir dar vienas dalykas, tik deja, ne visada galima jį sau leisti. Tai atostogos. Už Lietuvos sienų. Aktyvios, pažintinės ar tiesiog gulėjimas paplūdimyje kaitinant saulei. Ištrūkus kažkur toli labai lengva atsipalaiduoti, nes čia nėra pažįstamų, aplinkiniai nesupranta tavo kalbos, patiri daugybę įspūdžių, susipažįsti su įdomiais, įvairiais žmonėmis, paragauji naujų patiekalų ir pamatai nuostabių dalykų...

Tikiu, kad visi turi kažkokių raminančių "įpročių", ar tai būtų knyga, ar pašnekesiai su draugais, ar skanus maistas, tik reikia šiek tiek dėmesio sau skirti. Būkim gražūs ir ramūs viduje.

Kristina

--------------------------------------------------------------------

Gyvename tokiu laikotarpiu, kai visi visur ir visada skuba, o laiko atrodo vis trūksta ir rodos tiek dar nenuveikta, o esame tokie pažeidžiami, kai lipdami vieni kitiems per galvas norime būti pirmi ir nenugalimi. Bet vis dėlto esame tik žmonės su savo stiprybėmis ir silpnybėmis, kurios mus papildo ir padeda. Bet nieko nėra amžina, o gyvenimas visa lekia, todėl turime rūpintis savimi ir artimaisiais kad būtume...

Kad būtume vieni kitiems įdomūs ir reikalingi šalia savęs visada malonu matyti laimingus ir besišypsančius veidus, bet realybė yra kitokia. Išvargintam rūpesčių ir kasdieninės rutinos būti visada linksmam dažnai būna sunku. Visada norint kažką gauti reikia ir duoti, taip ir čia - jei nori šalia savęs matyti linksmus veidus, turi ir pats toks būti, o kartais taip sunku šypsotis, kai širdis verkia...

Išvardinsiu keletą pagrindinių savo būdų kuriais naudojuosi, kad net ir kaip sunku būna nenuleidžiu nosies, nes aš tiesiog nemoku nesišypsoti ir neleidžiu sau liūdėti, nors vidinė būsena tikrai jau netrykšta šypsena:

1. Kartais užtenka tiesiog pabūti su savimi, parašyti laiškelį „KAŽKAM“ kaip jaučiuosi.

2. Gerai pabūti gryname ore su draugu, su šuniuku ar tiesiog pasivaikščioti, paskaityti mėgstamą knygą.

3. Labai gerai išsiverkti.

4. Išgerti arbatos su draugu, mama ar žmogumi su kuriuo malonu būti.

5. Paprašyti, kad kas padarytų masažą, lengvą ir atpalaiduojantį.

6. Sode ar kaime nudirbti kokį darbelį, arba susitvarkyti namus, pamerkti gėlių ir išvėdinus kambarį atsisėsti ir tiesiog mėgautis ramybe.

7. Jeigu yra namie vaikų, tikriausiai jie lanko darželį arba miega pietų miegą, o jei ne, esant pagal galimybes palikti vaikučius kuriam laikui pas tetą, dėdę, draugus ar pan. ir skirti laiko sau: pagulėti šiltoje vonioje, susitvarkyti nagus, paplepėti telefonu, išgerti kavos...

8. Pasipuošti ir išeiti į miestą tiesiog pasimėgauti, pasižvalgyti.

Stresui nugalėti gera kompanija niekada nepamaišys ir galbūt bent laikinai pasimirš nemalonios mintys ir problemos, tai nieko nekainuoja ir tikrai padeda.

Dovilė Maziliauskienė

------------------------------------------------------------------

Sportas ir dar kartą sportas! Problemą išprakaituoji - jos nelieka. Kūną užlieja šiluma. Viduj atsiranda pasitenkinimo jausmas kad kažką įveikei. Užlieja energijos antplūdis - vėl esi pasiruošus naujiems iššūkiams. Vėl smagu gyventi!

Imi mastyt, o kas ta problema, tiesiog įvykis, į kurį pats renkiesi kaip reaguoti. Geriausia problemą šalint! O jei jauti kad viduj ima kibirkščiuoti, tada padės tik sportas ir dar kartą sportas!

Inga

-------------------------------------------------------------------

Kaip aš nugaliu stresą? Jei reikia kažką nugalėti, vadinasi, yra kova ir yra priešas. Koks jis, tas priešas? Visada lengviau kovoti su tuo, ką matai. O stresas... kaip jis atrodo? Kaip devyngalvis slibinas, ar gal tik kaip mažas, bet skaudžiai įkandantis vabalėlis?

Juk vienas žmogus, stipresnį žodį išgirdęs, verkia, o kitas, net ir visai miniai puolant, sugeba išlikti ramus. Vienas žmogus, susiklosčius kokiai netikėtai situacijai, parausta, išplečia akis, ima keiktis ir šaukti, o kitas išbąla, susigūžia ir nutyla. Va, jei kas tokią akimirką padėtų veidrodį, tai ir pamatytume, su kuo reikia kovoti. Ogi su savimi tokiu, susitariant ir ieškant.

Aš kovoju taip: kai tik užklumpa koks stresas, žaibiškai pagalvoju apie tai, kad galėjo būti ir blogiau. Rytą neužsivedė automobilis? lėkdama pėsčiomis galvoju, kad važiuodama mašina, galėjau patekti į avariją. Pavėlavusią į darbą apšaukė šefas? bet tik apšaukė, neatleido, aš vis dar turiu darbą. Pagavau keturiolikmetį sūnų rūkantį? bet jis traukė tabaką, ne žolę. Paskambino, kad stipriai susirgo močiutė? bet ji vis dar gyva, tuoj ją apkabinsiu, juk skubu į ligoninę, ne į kapines.

O jei kartais pritrūksta optimizmo ar stresai užgriūva vienas po kito, nes dažnai jie irgi po vieną nevaikšto, užsidarau kokį vakarą nuo viso pasaulio ir imu savęs gailėtis. (dėl visa ko prisileidžiu tik pusę vonios vandens, kad nepaskęsčiau, jei kitą pusę netyčia priverkčiau).

Iš ryto tradiciškai pasibeldžia išganinga mintis,- na ir ko tu čia vakar žliumbei?? Rankas kojas turi? Turi. Stogas virš galvos yra? Yra. Vaikai sveiki? Sveiki. Dar galiu rinktis, ar verkti, ar šypsotis? Aišku, galiu. Ir kokie stresai mane, tokią, nugalėtų? Jokie. Tik aš juos, brangieji, tik aš juos...

R.K.

--------------------------------------------------------------------

Nugalėti stresą. Stresas šių dienų greitajame traukinyje taip įsišaknijęs, kad dažnas su juo net nebandome kovoti. Priimame tai kaip normalų gamtos reiškinį. Ir kenčiame. Skaudanti galva, prasta nuotaika, silpnumo pojūtis, tingumas, apatija, nuovargis (skamba kaip vaistų reklamos pradžia? Vaistai? Ne!).

Koks protingas padaras leistų savo organizmui taip kentėti? Ar mes nemylim savęs, kad leidžiam sau gyventi nežinia kokios būklės, nežinia kam, nežinia kodėl? Ar mes gyvenam tam, kad užsidirbtume duonos kąsniui, kuris vis dažniau nebeteikia jokio džiaugsmo? Darbas, vakarienė, namai, televizorius, miegas, darbas, vakarienė, namai, televizorius, miegas, darbas, vakarienė, namai, televizorius, miegas... kas tai? 13-tasis autobuso maršrutas, pavadinimu „baigiau mokslus – pensija“?

Kodėl mums vis dažniau gaila pinigų knygai, dviračiui, braškėms, sporto klubui? Taip, sporto klubai - brangus malonumas, bet juk nieko nekainuoja apsiauti sportinius batelius ir bėgti, kur akys veda? Lyja? Tik nereikia... neteisinkim savęs. Keli lašeliai lietaus dar niekam nepakenkė. O man pasivaikščiojimas per lietų yra vienas didžiausių malonumų, tarsi išplaunantis mintis...

Kodėl mes vis dažniau pamirštame pasakyti, kad mylim? Kodėl jūs, moterys, sekso atsisakote dėl skaudančios galvos? Juk tai vaistas numeris vienas prieš galvos skausmą. Ir stresą. Ir tą žino net paaugliai...

Kodėl mes vis rečiau juokiamės, iki kol paskausta pilvą, iš kvailų, vaikiškų juokų? Ar gėda? Juokas -> vitaminas c -> imunitetas -> geresnė sveikata -> geresnė nuotaika -> pozityvesnės mintys -> sėkmingesnis gyvenimas. Kad pozityvios mintys teigiamai veikia mūsų aplinką, įrodyta mokslininkų.

Naktį nuogam išsimaudyti ežere. Juoktis. Sportuoti. Šypsotis. Valgyti ledus. Apkabinti. Žaisti. Nustebinti. Pabučiuoti. Paglostyti. Mylėtis. Gulėti žolėje. Klausytis mėgiamos muzikos. Skaityti. Nuvažiuoti prie jūros. Iššokti su parašiutu. Pasiplaukioti baidarėmis. Suvalgyti gabalėlį šokolado. Atleisti. Praktikuoti jogą. Įkvėpti. Šokti. Dainuoti.

Daryti viską, kas teikia malonumą. Elgtis kaip vaikui ir nejausti gėdos dėl to. Gyvename savo gyvenimą, ne kitų.

Mylėti. Save. Ir Kitus. Pagrindinė taisyklė.

Mylinti gyvenimą.
Ernesta

-----------------------------------------------------------------------

Stresą patiriame visi, nesvarbu, kas bebūtume – tarp mokslų ir draugų besiblaškantys moksleiviai, sesijos neramiai laukiantys studentai, prastai nusiteikusio viršininko priekaištus nuolat girdintys dirbantieji ar dėl anūkų gerovės nerimaujantys pensininkai. Nuo streso visiškai pabėgti neįmanoma, tačiau jį sumažinti galima. Taigi pateiksiu man, studentei, padedančių stresą valdyti priemonių “rinkinį”, kuris, manau, gali būti naudingas ir visiems kitiems, kurie patiria stresą.

1. Puiki priemonė profilaktikai nuo streso yra dalyvavimas knygų klubo veikloje. Klausiate, kaip įkurti knygų klubą? Labai paprastai! Tam reikės tik keleto geros nuotaikos nestokojančių draugų ir įdomių knygų. Susitarkite su draugais kiekvieną mėnesį visi perskaityti tam tikrą knygą ir susitikite jos aptarti kurio nors namuose.

Iš anksto pasiruoškite pateikti su knyga susijusius klausimus, kad diskusija vyktų sklandžiai. Galite atsinešti maisto, pvz., susitarkite kiekvienas pagaminti tos šalies, kurioje vyksta knygos veiksmas, kokį nors patiekalą. Aptarinėjant perskaitytą knygą ir mėgaujantis egzotiškais patiekalais stresas tiesiog išgaruoja, o geros nuotaikos įkrova garantuota!

2. Jei jaučiatės įsitempę, nervingi, pikti, pasiklausykite tinkamos muzikos. Būtent tinkamos, o ne bet kokios! Kiekvienas individualiai jaučiame, kokia muzika mus nuramina, kokia padeda įgauti pasitikėjimo savimi, o kokia padeda “išsikrauti”. Pasirinkę teisingą dainą galime gerokai pakoreguoti savo nuotaiką.

Pvz., jei esame ant ko nors supykę, klausykimės taip pat “piktos” dainos, kurios klausydami galėtume kartu ir dainuoti. Taip “piktai” padainavę tą dainą kokius tris kartus, pastebėsime, kad pyktis išsisklaidė ir esame daug ramesni.

3. Stresą puikiai “nuima” šunys. Žmonės gali mus įžeisti, apšaukti, mūsų nesuprasti, neįvertinti, o šuniui visada būsime geriausi draugai. Jis į mus visada žvelgs draugiškomis drėgnomis akimis ir nuoširdžiai džiaugsis mūsų draugija, kad ir kokie netobuli būtume.

Žiūrint į gyvūnėlio nesuvaidintą žavėjimąsi mumis tiesiog neįmanoma nenusišypsoti. Žinoma, nebūtina kiekvienam pirkti šuns, norint sumažinti patiriamą stresą, užtenka ir apsilankyti pas draugus, turinčius mielą augintinį. Galima pasisiūlyti pavedžioti draugų šunį – patikėkite, bandydami suvaldyti patrakėlį lauke, pamiršite bet kokius rūpesčius!

4. Įtampą sumažinti padeda filmai. Pasižiūrėję tokią komediją, kuri priverčia nuoširdžiai juoktis, tikrai jausitės pailsėję, atsipalaidavę, būsite geresnės nuotaikos. Galima žiūrėti ir lyriškesnius filmus, bet pasirinkite tokius, kurie nėra labai liūdni.

Jei darbe ar namuose patiriate daug streso ir dar žiūrėsite “verksmingo” turinio filmus, bus tik blogiau. Lygiai tas pats ir su siaubo filmais – jie nuo streso ir taip jau įtemptus jūsų nervus įtemps dar labiau.

5. Apsilankykite kvepalų parduotuvėje ir išbandykite naujus kvepalus. Kvapų terapija – nuo senų laikų praktikuojamas būdas stresui numalšinti. Bet jei neturite laiko paeiliui smilkyti dešimties rūšių smilkalų ar eiti į specialius aromaterapijos seansus, neverta nusiminti! Juk išbandyti naujus kvepalus parduotuvėje neužima daug laiko, nieko nekainuoja, o streso mažinimo efektas dažnai būna ne ką blogesnis. Jei, pvz., šiuo metu negalime sau leisti atostogų egzotiškuose kraštuose, tai kodėl bent nepasikvėpinus egzotiškų kraštų augalais dvelkiančiais kvepalais?

Kaip minėjau, nuo streso nepabėgsime, bet kaip į jį reaguosime, priklausys tik nuo mūsų. Tikiu, kad šie paprasti patarimai padės jums sumažinti įtampą, susierzinimą ir nuovargį – didžiausius mūsų visų priešus XXI amžiuje. Sėkmės įveikiant stresą!

Gabija

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Stresui nuvyti darbe naudojamės užkodavimo būdu... Jei jaučiame, kad vienas iš kolegų pradeda širsti sakome... 123 ... 321 ir susipranta žmogus...

Vienas draugas pasiūlė metodą: reikia susigalvoti melodiją ir ją niūniuoti tyliai arba mintyse, niūniuojant po penkis kartus (neskubant) pabanksnoti:

• kaktą,
• šalia akies
• petį
• pažastį
• ir riešą.

Na, ir pabaigai garsiai paniūniuoti melodiją... man padeda... bent jau juokas suima ir stresas dingsta...

Namie esant labai padeda dušas.. tai mano išsigelbėjimas...

Birutė

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Pamačiusi Jūsų skelbiamą konkursą, negaliu susilaikyti nepasidalinusi savo „receptu“, kovojant su stresu.

Esu labai nekantri, man itin greitai užverda kraujas, tad su įvairiausio pobūdžio stresinėmis situacijomis susiduriu kiekvieną dieną. (Pasekmės – nukrapštyti nagai.) Dažniausiai mane suerzina aplinkiniai (o ne pati aplinka), tad bendraujant su „agresoriais“ stengiuosi vadovautis trimis posakiais, kurie man visuomet ne tik pakelia ūpą, bet ir įkvepia:

1. Niekad neik imtynių su paršu. Abu išsipurvinsite, o paršui tai patiks.

2. Pridarius į kelnes šilta būna tik trumpai.

3. O greitai jau savaitgalis!

Sėkmės, ramybės ir pakantumo visiems!

Ieva

-------------------------------------------------------------------------

Galbūt mano receptas nugalėti stresą ne visiems bus įdomus, bet norėčiau juo pasidalinti, nes šis atradimas man padėjo atsikratyti nuolatinių išgyvenimų šio ekonominio nuosmukio laikotarpiu, kai aplink tik ir girdi: “Krizė, krizė, krizė! Blogai, blogai, blogai!”

Gimiau, užaugau ir šiuo metu gyvenu sostinėje, nors taip dažnai pasvajoju, kad kada nors man pavyks pabėgti iš šio miesto (kuriame, pripažinkime, tik gal kas dvidešimtas praeivis turi laimės žiburėlius akyse) ir aš gyvensiu nedideliame name už miesto, turėsiu savo kiemą ir su šeima vakarais kieme gersiu žolelių arbatą (kurios negeriu visiškai, nes nuo ryto siurbiu kavą, kad sėdint darbe neišvarvėtų akys, bežiūrint į monitorių).

Dirbu įmonėje, kurioje dirba didžioji dalis rėkiančių ir verkšlenančių vyrų, kartais net atrodo, kad jie apsimetinėja įsivaizduodami, kad kuo garsiau jie rėkia, tuo tampa panašesni į dirbančius. Šiaip jau senai prie to buvau pripratusi, visus juos savotiškai myliu, kaip savo šeimos narius, tačiau pernai, metų pabaigoje, viskas ėmė tiesiog erzinti. Vos ne kas dieną buvo pranešama kuriems nors kolegoms, kad jų paslaugos nebereikalingos, vadovybė nieko konkrečiai nekalbėdavo ko tikėtis: ar algos mažinimo, ar atsisveikinimo.

Per mėnesiuką tapau panaši į giltinę, norėjosi visus sumušti, aprėkti juos visus, buvo dienų kad išeidavau ir pasislėpusi apsiverkdavau, buvo, kad aprėkdavau šalia pasitaikiusį kolegą tiesiog dėl to, kad irgi šneka apie vis blogėjančią padėtį įmonėje. Buvo visko, kentėjo ir namiškiai.

Po kiek laiko priėjau ribą, kai teko atsisveikinti su Dėde Miegu, į darbą eidavau numigusi kokią valandą (tiesiog ėmė kankinti nemiga). Supratau, kad jau čia mano problema, kad nebesugebu susitvarkyti su tvyrančia įtampa darbe. Po vienos tokios “smagios” naktelės, atėjau į darbą, nustūmiau visus popierius į šoną ir atsidariau visagalį “Google”.

Į paieškos laukelį vedžiau viską, kas buvo panašaus į “Kaip susidoroti su stresu, nerimu, kaip atsipalaiduoti” ir pan. Visur viskas buvo tas pats per tą patį – nieko naujo: pozityvus mąstymas, kvėpavimas, teigiamos vizualizacijos, arbatėlės, sveika mityba ir t.t. “Nesąmonės! Visa tai aš jau senai žinau! Aš noriu kažko naujo!”.

Kas ieško – tas suranda, tiesiog viskam savas laikas – aš atradau transerfingą. Gyvenimo filosofiją, kuri man pasirodė kitokia, nes nereikia tik svajoti ir naiviai tikėtis, kad jei tik labai norėsi, tai viską ir turėsi. Ne! Kai lauke karštis, būtinai ateis lietus, dienai pasibaigus būtinai ateina naktis, žodžiu – visur ir visame turi būti pusiausvyra. Nuo tada, kai perskaičiau pirmąją knygą, mano gyvenime ji ir atsirado. Nebeteikiu kam nors per daug didelės reikšmės, gyvenu pagal credo – viskas vyksta gyvenime taip, kaip ir turi vykti.

Darbe aš dirbu iki šiol, esu pareiginga, bet ir nesureikšminu jo – tiesiog save išnuomuoju už atlygį. Pinigai, kurių paskutiniu metu ir trūksta, bet jie tarnauja man, o ne aš jiems. Savo draugą myliu taip pat kitaip, mūsų santykiai tapo prasmingesni, nes myliu jį be nuosavybės jausmo. Ant kolegų nebepykstu, o jei suirztu (juk nesu dekoratyvinė) visada pagalvoju: “Vilkas valgydamas kiškį – nepyksta, kaip ir aš valgydama kotletą nepykstu ant jo, lygiai taip pat aš nepykstu ant žmonių, kurie elgiasi pagal savo požiūrį. Aš esu tokia kokia esu, Jūs taip pat esate tokie kokie esate, neteikiu tam per didelės reikšmės”. Ir šimtą procentų įsitikinau, kad jei labai dėl ko nors pergyvenu, tai bus tik dar blogiau ir tada pasakysiu “Aš taip ir galvojau, aš to ir bijojau!”.

Nebeišgyvenu, o jei sunku suimti save į rankas, atsitraukiu nuo visų darbų bent keliom minutėm ir pagalvoju, kad ne tam aš gyvenu, kad būčiau nelaiminga, už darbo nesu ištekėjusi ir man nesvarbu, kad aplinkui kiti šūkauja kaip blogai, ir bus dar blogiau, juk ne tik po karščių pradeda lyti, bet ir po lietaus išlenda saulutė.

Patariu visiems tiesiog atsipalaiduoti, savo užduotis stengtis atlikti be priekaištų, nes tai taip pat suteikia džiaugsmo, o aplinkinių neigiamos nuotaikos tiesiog negirdėti, nes laukiant karo, jis būtinai ateis. Ar kas pamena, kaip prasidėjo krizė? Vieną rytą visi atsikėlę tai per radiją, tai per televizorių išgirdo “Krizė!” – ir krizė prasidėjo.

Neleiskite, kad ir Jūsų viduje ji būtų. Geriausi dalykai gyvenime yra nemokami, džiaukitės jais, o visa kita ateis palengva, jei tik vidury gatvės atsistoję nerėksite visa gerkle: “Noriu naujos mašinos, noriu pinigų, noriu noriu noriu!!!” Taip tikrai nieko nepasieksite – atvažiuos policija ir jus išveš į areštinę, tada jau tikrai nieko nepešite.

Mylėkite save, nes tik mylėdami save gausite meilės ir iš aplinkos.

Inga

-------------------------------------------------------------

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją