Tai, matyt, susiję su tuo, kad šie asmenys daugiau bendrauja, o juos supančioje aplinkoje gali jaustis suprasti ir, kai reikia, gauti paramą. Atrodo, kad ne kiekviena santuoka gali tai suteikti. Vyresni asmenys, ypač tie, kurie gyvena labiau socialiai izoliuotą gyvenimą, jaučiasi prasčiau. „Kasdienis pasitikėjimu grįstas bendravimas žmogui – būtina pasitenkinimo gyvenimu sąlyga“, – teigia psichologijos daktaras.
Remiantis R. Veenhoveno tyrimo rezultatais, lietuviai pagal laimingumo rodiklius yra vieni nelaimingiausių Europos Sąjungoje – užėmėme 26 vietą iš 27 ir „nusileidome“ tik bulgarams. Žmogaus studijų centro tyrimas parodė, kad laimingesni jaučiasi pozityviau mąstantys lietuviai, t. y. tie, kurie pastebi šalies gyvenime vykstančius teigiamus pokyčius ir kurie mano, kad ir patys gali daryti poveikį visuomenės gyvenimui. Jie taip pat jaučiasi reikalingesni šeimai, visuomenei, dažniau didžiuojasi esantys Lietuvos piliečiai.
„Visai nenuostabu, kad asmenys, labiau linkę įžvelgti trūkumus, nesijaučiantys bendruomenės dalimi ir manantys, kad ateitis neteikia vilties, dažniau patiria neigiamus jausmus nei asmenys, užimantys aktyvią poziciją, konstruktyviai sprendžiantys problemas ir su viltimi žvelgiantys į ateitį“, – mano Žmogaus studijų centro ekspertė dr. Edita Dereškevičiūtė.
Tyrimas taip pat parodė, kad laimingi žmonės vartoja mažiau alkoholio ir mažiau rūko.
Lytis laimės jausmui įtakos neturi: vyrai ir moterys mūsų šalyje maždaug vienodai laimingi.
Šis tyrimas ¬– antrasis Žmogaus studijų centro atliktas socialinis tyrimas. Pirmajame buvo išskirtos lietuvių polinkio į save žalojantį elgesį priežastys ir veiksniai.
