Motyvaciją teoriškai aš turiu. Žinau, ko galiu pasiekti ir noriu. Tačiau to neužtenka. Laikui bėgant kažkaip viskas išgaruoja... Turiu daug gražių idėjų ateičiai, planų ir pan. Kaip ten bebūtų, jaučiu, kad kol aš kažkaip nesugebėsiu pasukti savo gyvenimo (kai kurių jo dalių) 360 laipsnių - svajonės liks svajonėmis. To aš nenoriu.
Kitas reikalas - aš ŽINAU, kad aš galiu padaryti tą ar aną, bet daugeliu atveju TINGIU. Tai būtų kaip ir antroji mano problemos dalis - aš tingiu. Esu pradėjęs kelis įdomius dalykus, kaip ir projektus, kurie pasisektų, jei suimčiau save į rankas, bet ne...aš tingiu. Reiškia, tų projektėlių pabaiga ateis jiems dar neįpusėjus (turbūt). Taigi, ką mes turime? O turime "nemoku stengtis" + "tingiu".
Gyvenu su mama (tėvai išsiskyrę, tėvo nepažįstu) visą gyvenimą. Man kasdien yra paruošta valgyti, rūbai išskalbti, žodžiu, yra viskas, kas tokiu atveju būna padaryta. O mane tai erzina. Jaučiu, kad tai kažkodėl prisideda prie mano šių neigiamų savybių "tobulinimo".
Tikiu, kad tik pradėjęs gyventi atskirai išmoksiu "ne tik pradėti, bet ir baigti". Šiais metais įvyks mano persikraustymas ne todėl, kad man būtų blogai, kur esu, o todėl, kad ateičiau į protą ir suprasčiau, į kurią pusę pasaulis sukasi iš tikrųjų.
Žiūrint giliau, vieną dieną džiaugiuosi viskuo aplinkui, kitą pradedu galvoti apie tai, ką parašiau viršuje ir panikuoti. Nesuprantu, iš kur pas mane atsirado tiek nepastovumo. Anksčiau viskas buvo kitaip...
Esu žmogus-optimistas. Iš šio laiško, matyt, nepanašu, bet tikrai esu. Neapgaudinėju savęs, nei kitų, neskraidau padangėm, matau realybę tokią, kokia ji yra, bet su teigiama perspektyva (daugeliu atvejų). Tai man padėjo ir padeda "nenuvažiuoti" visiškai žemai. Turiu daug įvairių idėjų, bet... na, negaliu dabar jų įgyvendinti dėl mane supančios "ne tos" aplinkos...
Ką man daryti? Kaip pasiekti užbaigtumą gyvenime? Kaip atsikratyti tingumo ir kitų su tuo susijusių neigiamybių? Tai - esminiai klausimai. Labai noriu, kad kuo giliau pažvelgtumėte į mano ne visai sklandžiai išdėstytą situaciją ir pasiūlytumėte galimas išeitis. Ačiū.
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Kaip ir prašėte, pabandysiu kuo giliau pažvelgti į jūsų situaciją, juo labiau, kad sunkumo parašymą pateikėte gana atvirai ir aiškiai. Pradėsiu nuo galimos jūsų problemų kilmės.
Greičiausiai ne paslaptis, jog daugelis žmogaus savybių, net ir gyvenimo būdas susiformuoja vaikystėje, kuomet turime galimybę stebėti savo tėvus, reaguoti į jų elgesį bei buvimą su mumis. Paauglystė žmogų gali kiek suklaidinti, nes tai yra laikas, kuomet asmuo yra pilnas pasipriešinimo, noro gyventi kitaip, nei jį mokė artimieji ir dėl to gali susidaryti vaizdas, jog anksčiau nepastebėtas valios trūkumas ir tingėjimas atsirado iš niekur.
Visgi tada, kai pradedame mąstyti ir suvokiame, jog esame išmokę ne pačių efektyviausių elgesio modelių, atsakomybė pereina į mūsų rankas. Tokiu būdu galime užkirsti kelią savęs gailėjimuisi, tėvų kaltinimui ir mąstymui, jog nieko nebegalime pakeisti. Iš jūsų laiško panašu, jog sunkumą suvokiate kaip savą, net jei jį kažkas ir sąlygojo. O tai jau nemažas žingsnis, norint koreguoti savo veiksmus ir įpročius.
Kaip suprantu, problema yra ta, jog turite daug norų ir idėjų, tačiau stinga valios ir kantrybės jas įgyvendinti. Čia kyla keletas klausimų. Pirmas - ko jūs iš tikro norite: pats pasiekti norimą tikslą ar surasti žmones, kurie už jus tai padarytų?
Kai kuriuos savo būdo ypatumus, kurie mums neatrodo patys priimtiniausi, galime paversti labai produktyviais, jei aiškiai suvoktumėme tai, kas mums yra svarbiausia. Yra nemažai žmonių, kurie puikiai atlieka darbus, kuriuos reikia padaryti, kad kitų sugalvotos mintys taptų realybe, tačiau patys nesumąstytų nieko panašaus. Lygiai taip pat ir idėjų kupini žmonės ne visada turi sugebėjimų joms įgyvendinti.
Antras klausimas: kuo užpildote tą laiką, kuris galėtų būti skirtas tikslams siekti? Nuo to, kas pakeičia laiką, kuomet reikia stengtis, labai priklauso mūsų pasirinkimai. Jei jūsų idėjų įgyvendinimas konkuruoja su laiko leidimu prie televizoriaus, interneto ar su buvimo su draugais, vargiai užteks valios pastangų rinktis sudėtingesnę, daugiau pastangų reikalaujančią ir ne taip greitai malonų rezultatą duodančią veiklą. Žmogus turi gana daug silpnybių, todėl, norėdamas auginti savo valingumą ir norą stengtis, pirmiausia turėtumėte atsisakyti silpnybių, kurios jus pasiglemžia greičiau.
Dar vienas, trečiasis, klausimas būtų apie tai, kokia gi veikla jus priverstų stengtis nepaisant išorinių trukdžių? Kas turi įvykti, kad tikslui pasiekti užtektų užsispyrimo ir nutrukdytų tingėjimas? Neretai vertingai atrodanti veikla nesukuria vidinės motyvacijos, noro stengtis ar tiesiog mums yra per sudėtinga.
Atsirinkti, kuriuos dalykus mes norime padaryti tam, kad įgautume aukštesnį statusą kitų akyse, o kurie mums teikia asmeninį pasitenkinimą, yra labai svarbu. Nes pirmiesiems reikia didelės išorinės motyvacijos, kuria neretai būna pripažinimas, karjera, pinigai ir panašiai. Tačiau turėdami vidinę motyvaciją, suvokdami, kad tam tikri pasiekimai gali mums atnešti asmeninę, ilgalaikę naudą ar emocinį pasitenkinimą, dėl jų galime stengtis labiau. Iš to, jog nerandate savyje jėgų veikti, panašu, jog užtenka to, ką turit, ir neturite didelio ryžto siekti gausesnių rezultatų.
Taigi susivokęs, ko iš tiesų norite jūs, atradęs dalykus, kurie jums keltų didžiausią pasitenkinimą ir kiek įmanoma atsisakęs išorinių trukdžių, turėtumėte pereiti prie sunkiausio etapo - savo valios ir tikslo siekimo ugdymo. O čia jau gilios įžvalgos nepadės. Jei tikrai norite išmokti užbaigti pradėtus dalykus, tuomet reikia tai ir daryti.
Geriausia pradėti nuo mažų darbų, kurių atlikimui daugiausiai prireiktų kelių dienų ar savaitės. Verta susiplanuoti savo laiką ir į jį įrašyti valandas, kurios bus skirtos tikslo siekimui. Net jei kokį laiką apleidote, svarbu suvokti, jog jūs turite teisę klysti, tačiau privalote bandyti toliau. Svarbu ne tik griežta savidisciplina, bet ir apdovanojimo žinojimas, kai bus pasiektas rezultatas.
Kaip supratau, gebate analizuoti savo veiksmus. Tai yra didelė pagalba, tobulinant problemos sprendimą. Pasiekęs pirmąjį savo mažą tikslą, galite apsvarstyti, kas jums buvo sudėtingiausia, ko atsisakyti buvo sunku, o ką gavote, įgyvendinęs savo planą, kas nudžiugino. Pasiekti pirmuosius kelis rezultatus bus tikrai sunku. Tačiau ilgainiui pažindamas save ir ugdydamas savo kantrybę, galite didinti užsibrėžtus tikslus ir lengviau juos pasiekti.
Norint keisti savo gyvenimo būdą, asmenybės ypatumus, svarbu žinoti, dėl ko tai darote ir kam jums to reikia. Tai sunkus darbas, kurį paprasčiausiai reikia daryti šiandien.
Sėkmės! Vaida
Rašykite: psichologui@delfi.lt
