Vaisiai paprastai renkami prinokę

*Paprastai, tai tiesa. Tačiau lengvai nubyrančius vaisius geriau rinkti ne visiškai subrendusius ir rasotus – nuostoliai bus mažesni. Nereikia imti nesveikų, pernokusių ar šlapių. Jie greičiau susitrina ir pūva.

*Prieš džiovinimą išrenkami nesunokę ar pernokę vaisiai, pašalinami lapeliai, šakutės ir vaiskočiai.

*Sunku džiovinti sultingus vaisius. Pirmiausia jie apvytinami saulėje, paskui džiovinami orkaitėje, apie 70–90º C temperatūroje. Šeivamedžių vaisiai skinami kartu su vaiskočiais, nes juos atskyrus ima tekėti sultys. Šermukšnių uogos renkamos po šalnų, kai įgauna saldesnį skonį. Erškėčių vaisiai skinami su taurelėmis. Jos pašalinamos džiovintus vaisius patrynus rankose. Rinkdami į krepšelį patieskite kokį nors audinį, nes prinokusių erškėčių odelė labai plona ir lengvai sutrūksta, o vėliau jie greičiau sugenda.

Dauguma uogų vaistams ne džiovinamos, o skinamos ir vartojamos šviežios arba geriamos jų sultys (pavyzdžiui, aronijų).

Šaknis ir šakniastiebius galima kasti bet kokiu oru

*Šaknys ir šakniastiebiai kasami vėlų rudenį, kai sunyksta antžeminės augalų dalys. Tai galima daryti ir pavasarį, kol neatžėlę jauni ūgliai. Kasama bet kuriuo dienos metu.

*Nuo iškastų šaknų, šakniastiebių nupurtomos žemės. Jie nuplaunami šaltame vandenyje. Apvytinami lauke, pašalinamos smulkios šaknelės. Negalima plauti tų augalų šaknų ir šakniastiebių, kurie kaupia saponinus ir gleives, nes šios medžiagos pasišalina. Jie tik nuvalomi sausu šepečiu.

*Eterinių aliejų nekaupiančios šaknys ir šakniastiebiai džiovinami saulėje, o kaupiantys (ajerų, valerijonų) – lauke, pavėsyje, arba gerai vėdinamoje patalpoje. Labai stori perpjaunami į 2 ar 4 dalis.

Gerai išdžiūvusi...

... augalų žievė, šaknys, šakniastiebiai lūžta su traškesiu.
... sultingi vaisiai nelimpa vieni prie kitų ir netepa rankų.

*Žaliavą geriausia laikyti popieriniuose maišeliuose, galima ir stiklainiuose.

*Vaistinių augalų žievė, šaknys ir šakniastiebiai tinka vartoti vidutiniškai 2–3 metus.

Rudeninis vaistažolių rinkėjo kalendorius

Rugsėjis

Aronijos
Erškėčiai
Gudobelės
Putinai
Šermukšniai
Krapų vaisiai
Kalendrų vaisiai
Kadagių vaisiai
Kiaulpienių šaknys
Kraujalakių šaknys
Petražolių šaknys
Rūgčių gyvatžolių šakniastiebiai
Ajerų šakniastiebiai
Linų sėklos
Miškinių sidabražolių šakniastiebiai

Spalis

Aronijos
Erškėčiai
Gudobelių vaisiai
Putinai
Šermukšniai
Kadagių vaisiai
Kiaulpienių šaknys
Kraujalakių šaknys
Petražolių šaknys
Rūgčių gyvatžolių šakniastiebiai
Valerijonų šaknys
Varnalėšų šaknys
Ajerų šakniastiebiai
Debesylų šakniastiebiai
Krapų vaisiai
Putoklių šakniastiebiai
Miškinių sidabražolių šakniastiebiai

Lapkritis

Putinai
Raugerškių šaknys, uogos
Šermukšniai
Kraujalakių šaknys
Petražolių šaknys
Ajerų šakniastiebiai
Debesylų šakniastiebiai
Putoklių šakniastiebiai
Valerijonų šaknys

Balinių ajerų (Acorus calamus) šakniastiebiai gydo skrandžio ir kepenų ligas, gerina apetitą, skatina tulžies išsiskyrimą.

Blakinių kalendrų (Coriandrum sativum) vaisiai gerina apetitą, skatina tulžies išsiskyrimą. Nevartotini, kai žemas kraujospūdis, nepakankama kraujo apytaka, nelaikomas šlapimas.

Debesylų (Inula helenium) šaknys, šakniastiebiai gydo kvėpavimo takų ir skrandžio ligas.

Didžiųjų varnalėšų (Arctium lappa) šaknys turi šlapimo išskyrimą, karščiavimą mažinančių ir prakaitavimą stiprinančių savybių, gydo odos ligas.

Gyvatžolių rūgčių (Polygonum bistorta) šakniastiebiai stabdo kraujavimą ir viduriavimą.

Juodauogių šeivamedžių (Sambucus nigra) vaisiai – geras vaistas nuo inkstų ir šlapimo takų ligų.

Juodvaisių aronijų (Aronia melanocarpa) uogos vartojamos nuo hipertonijos, aterosklerozės.

Kiaulpienių (Taraxacum officinalis) šaknys turi apetitą žadinančių ir kepenų ligas, tulžies išsiskyrimą stabdančių savybių.

Krapų (Anethum graveolens) vaisiai žadina apetitą, palengvina atsikosėjimą.

Miškinių erškėčių (Rosa majalis) vaisiai vartojami, kai organizmui stinga vitamino C, mažina cholesterino koncentraciją kraujyje.

Miškinių sidabražolių (Potentilla erecta) šakniastiebiai stabdo kraujavimą.

Paprastųjų kadagių (Juniperus communis) vaisiai skiriami inkstų ir šlapimo takų ligų profilaktikai. Jų negalima vartoti nėščioms moterims.

Paprastųjų raugerškių (Berberis vulgaris) šaknys ir uogos skatina tulžies išsiskyrimą. Nereikėtų vartoti nėščioms moterims. Šių augalų sėklos yra nuodingos.

Paprastųjų šermukšnių (Sorbus aucuparia) vaisiai – vitamininė žaliava, tinkama arteriosklerozės ir hipertonijos profilaktikai. Šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas, naikina žalingas bakterijas, gerina virškinimo sulčių išskyrimą, mažina cholesterolio kiekį.

Petražolių (Petroselinum) šaknys tinka nuo inkstų ir šlapimo takų ligų.
Pluoštinių linų (Linum usitatissimum) sėklos vartojamos sergant virškinamojo trakto ligomis, užkietėjus viduriams.

Putinų (Viburnum opulus) uogos tonizuoja, ramina, gerina širdies darbą, dezinfekuoja.

Vaistinių kraujalakių (Sanquisorba officinalis) šaknys stabdo kraujavimą, viduriavimą.

Vaistinių putoklių (Saponaria officinalis) šakniastiebiai skatina atsikosėjimą, prakaito išsiskyrimą, varo tulžį, šlapimą. Geriami nuo bronchito, anginos. Nepatariama vartoti sergant skrandžio ligomis.
Vaistinių valerijonų (Valeria officinalis) šaknys ir šakniastiebiai vartojami gydant nervų sistemos ligas.

Vienpiečių gudobelių (Crataegus monogyna) vaisiai ramina, plečia kraujagysles, gerina širdies ir galvos smegenų kraujotaką, kraujagyslių apytaką, mažina arterinį kraujospūdį ir cholesterolio kiekį.

Prieš gydydamiesi vaistažolių preparatais, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.