Mūsų stuburo gebėjimas išlaikyti apkrovas aštuoniolika (!) kartų viršija betoninio analogiško storio stulpo atsparumą. Įsivaizduojate, kokias aplaidumo ir nerūpestingumo atsargas turi žmogus, jei artėdamas prie trisdešimtmečio jis suspėja sugriauti tokią tobulą konstrukciją? Vaikštome, sėdime, gulime, nešiojame sunkumus... Ir kokiose nenatūraliose padėtyse tuo metu atsiduria mūsų stuburas ir jo tarpslanksteliniai diskai!

Nežinantiems – šiek tiek anatomijos: tarpslanksteliniai diskai – tai sudarytos iš skaidulinės kremzlės prisotintos drėgmės stuburo dalys. Diskai įsiterpę tarp slankstelių ir iš esmės yra tarsi amortizatoriai. Dėl netaisyklingų apkrovų tarpslankstelinių diskų struktūra išsibalansuoja, slanksteliai gali imti spausti nervines šakneles. Tai ir yra daugelio nugaros skausmų priežastis. Daugelio, bet ne visų.

Osteochondrozės nebėra?

Didžioji dauguma gydytojų poliklinikose, esant bet kokiems pacientų nusiskundimams dėl skausmų nugaros, kaklo, dubens srityse, į ligos istoriją rašo klasikine dėl savo klaidingumo tapusią frazę: „Išplitusi osteochondrozė su šakneliniu sindromu“. Iš tikro osteochondrozė – tik kaulų senėjimas ir susidėvėjimas. Šia prasme ji gresia mums visiems. O štai sergama ja realiai net dešimt kartų rečiau, nei priimta manyti. Visi kiti nugaros skausmai vadinami dorsalgijomis pagal tarptautinį ligų klasifikavimą. Skausmus sukelia ne tik stuburo deformacijos, bet ir miokardo infarktas, aštrus pankreatitas, inkstų diegliai...

Pirmiausia reikia įsitikinti, kad niekuo iš išvardintųjų nesergate. Ir štai svarbiausia paciento problema: kaip pasirinkti gerą specialistą?

Daktare, kur aš patekau?

Gydytoju priimta tikėti. Ir teisingai – bet tik jei jo kompetencija neabejotina. O gydytojo atsakingumo ir kompetencijos lygį gali nustatyti praktiškai kiekvienas pacientas.

Pirmiausia gydytojas turi įdėmiai jūsų išklausyti ir užduoti galybę klausimų: kur skauda, kaip, po ko... Skausmą gali lydėti ūžesys ausyse, rankų, kojų tirpimas, labiausiai neįtikėtini simptomų ir sindromų deriniai – nenutylėkite nė vieno. Būtent tokio pokalbio metu 80% išaiškėja diagnozė.

Kitas informacijos šaltinis – palpacija ir perkusija. Skamba gražiai, bet iš tikro tai paprasčiausia apčiuopa ir pastuksėjimas pirštais. Patyrusiam gydytojui tai pasakys daugiau nei daugybė instrumentinių tyrimų.

Ir tik po to ateina eilė instrumentiniams tyrimams. Tai elektrokardiograma, rentgenograma (krūtinės, kaklo srities arba abiejų iškart), bendrasis kraujo tyrimas ir šlapimo analizė, urologo ar ginekologo apžiūra... Tai leidžia nustatyti uždegiminius susirgimus – juos teks gydyti pirmiausia, o taip pat padeda atsakyti į klausimą, kokia stuburo dalis sušlubavo. Šis tyrimų rinkinys – minimalus, be kurio tikėtis rimto gydymo neįmanoma. Žiūrėkite į tai kaip į savo gydytojo testą.

O štai jei jūsiškis iškart nustatė diagnozę „osteochondrozė“, nepakeldamas akių nuo medicininės kortelės, išrašė analgino ar kitų skausmą malšinančiųjų, mandagiai jam padėkokite ir eikite pas kitą. Geri specialistai žavėtis šiais vaistais nesiūlo: 90% dorsalgijų gydomos teisinga manualine terapija ir tik kas dešimtam atvejui reikalinga operacija.

Medikamentus reikia gerti tik išskirtiniais atvejais, kai reikia numalšinti aštrų skausmo priepuolį.

Taisyklinga laikysena net gulint

Taigi tyrimai atlikti. Tikėkimės, nieko rimto jums nerado, o tai reiškia, kad reikia tiesiog neleisti retiems priepuoliams virsti dažnesniais. Svarbiausias būdas, kaip neleisti dorsalgijai plėstis – stebėti laikyseną. Tai nereiškia, kad reikia vaikščioti it kuolą prarijus. Kiekvienas turi savo stuburo išlenkimo normą. Ją reikia ir stebėti.

• Kai sėdite už stalo, turi būti patogu. Rankos turi gulėti patogiai, kėdė jokiu būdu ne tiesia nugarėle, o su penkiolikos laipsnių išlinkiu. Ir būtinai aukšta, kad būtų galima atsipalaiduoti.

• Tą patį galima pasakyti ir apie automobilio sėdynę. Užsienyje netgi būna specialių pagalvėlių, kurios dedamos už nugaros, kad būtų užtikrinta atrama juosmeniui.

• Pokalbio metu pašnekovo veidas turi būti jūsų veido lygyje, kad nereikėtų užversti galvos arba nuleisti smakro.

• Jei yra galimybė, dažniau atsistokite ir pasivaikščiokite po kambarį.

• Išmokite taisyklingai miegoti. Kas iš mūsų nesikankino vis bandydamas rasti patogią padėtį, o paskui atsibusdavo jausdamas sunkumą nugaroje? O visa, ko reikia – padėti nedidelę pagalvėlę ar suvyniotą antklodę taip, kad tarp pečių juostos ir galvos atsilaisvintų nedidelė erdvė rankai.

• Negalima miegoti ant kieto paviršiaus! Tai dabar itin paplitusi klaida ir nugaros skausmų priežastis. Blogiau nugarai gali būti tik hamake.

• Negalima miegoti be pagalvės! Tai gali sukelti ne tik stuburo, bet ir galvos skausmus. Tokioje padėtyje sumažėja kraujotaka, į arterijas, aprūpinančias smegenis krauju, patenka mažiau kraujo ir gali išsivystyti išemija. Šioji neretai tampa smegenų ir širdies infarktų priežastimi, ir netgi mirtina. Tokių tragedijų pikas – keturios-penkios valandos ryto, kai jau esamų veiksnių fone (aterosklerozė, padidėjęs arterinis spaudimas...) dėl netaisyklingos padėties miegant susilpnėja kraujotaka.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)