Ramunė – viena iš prekinio vardo „SwanPh” kūrėjų kartu su dizaineriais J. Rimkute, I. Ševiakovaite, G. Januškevičiūte ir S. Gandžiumianu.
Apie kolekciją "Moters portretas"
Laikai, kai moterys buvo gražios ir moteriškos; kai joms nereikėjo uždirbti viso pasaulio pinigų, nereikėjo būti stipresnėms, protingesnėms ir sėkmingesnėms už vyrus; kai joms nerūpėjo svaiginančios karjeros viražai.
Laikai, kai moterys buvo silpnos ir trapios, o sunkiausiai išsprendžiama problema buvo – kaip priderinti prie veido skrybėlaitę ir: "Kokias gėles šiandien smeigsite prie suknelės, madam?"
Nesijuokite. XIX-XX a. sandūroje, kai technikos pažanga darėsi vis ryškesnė, o nerimas dėl ateities – vis aštresnis, gal kaip tik silpnumas ir trapumas gelbėjo moteris?
Po šimto metų jos vėl grįžta prie ištakų. Kolekcija leidžia joms jaustis trapioms ir pažeidžiamoms, silpnoms ir atsipalaidavusioms. Gražioms ir moteriškoms – kas jau buvo pamiršta, bekovojant dėl lygių teisių, dėl didesnių atlyginimų, dėl aukštesnių postų.
Kai nori visur suspėti ir visus įveikti, kai dantimis ir nagais tenka grumtis, kad pasiektum karjeros viršūnes, kai supranti, kokia šalta vienatvė tavęs laukia tose viršukalnėse – kažin ką padarytum, kad rastum kelią atgal.
Kad virstum moterimi, kuri leidžia sau neskubėti, pamiršti rūpesčius, pirkti žibuokles gatvėje ir leistis į ilgus pasivaikščiojimus miesto gatvėmis. Kad leistum sau vilkėti laiko ir meilės reikalaujančius šilko ir vilnos drabužius, neryškius, tačiau sudėtingus.
Kad turėtum kantrybės ir fantazijos derintis prie veido kepuraites ir skrybėles. Rūbai plaikstosi, ilgi sijonai ir suknelės tyliai čeža, kai pro šalį praeina praėjusio šimtmečio moteriškumas.
Ankstesnių kolekcijų modeliai
